Aš savo mažiukui dariau gimtadieni McQueen’o tematika. Jam tik 2m., tai nelabai gal dar ir rūpėjo ta tema. Bet mums patiems buvo smagu.  Papuošiau stalą su McQueen atributika (lėkštės, stiklinės, servetėlės, McQueeno ir jo draugų mašinytėmis). Kvietimus siuntėme irgi McQueenó tematika. Gimtadienio kaltininkui pasiuvau sėdmaišį McQueen’ą, kitiems vaikams – pufikus tokius kaip McQueen’o ratai. Dar prie jubiliato sienos pakabinom balionų girliandą iš 200 balionų. Ant žemės padariau „autostradą“: naudojau tokią juodą neslidžią medžiagą ir baltą popierinę kimbančią juostą kelio juostoms per vidurį padaryti. Tai tas kelias vaikams labai patiko, jie važinėjosi juo su mašinomis. Beje, jis buvo 5m ilgio. Turėjau prizų – McQueen šokoladukų (saldainių parduovėje radau). Nors turėjau paruošusi visokių žaidimų, dėlionių McQueen tematika, bet žaidėme mažai, nes vaikai daugiau norėjo vieni lakstyti ir žaisti. Buvo smagu.

Dija24

Foto iš takingoffthemask.wordpress.com

Mano trečiajam gimtadieniui mes su mamyte ir tėčiu ruošėmės iš anksto, mat gimtadienio dieną laukėm daug svečių.

Gimtadienio tema – meškinai!

Visiems draugams prieš keletą dienų išsiuntėm pakvietimą su gražia mano nuotrauka.

Aš mamytei padėjau gaminti meškučio galvytės formos tortą -  tinginį su džiovintais vaisiais; aš laužiau sausainius, ir toks darbas ir pagalba man labai patiko.  Gimtadienio metu šitą tortą kartu su svečiais dekoravome – dėjome įvairius saldainiukus, guminukus tose vietose, kur turėjo būti meškučio ausytės, akytės, nosytė… Ir mums vaikams tai labai labai patiko! Ypač visų šių puošmenų degustavimas! Hmmm… meškiukai – guminukai, MN’demsai, įvairūs žirniukai! Visi taip buvom užsiėmę torto puošyba ir jo valgymu, kad net žvakutes pamiršom uždegti! Patiko mums valgyti ir keksiukus su bitutėmis viršuje, Barni batonėlius, įvairius meškučių formos sausainius bei šokoladukus!

Ateinantiems į mano gimtadienį draugams laiptinėje kelią rodė ant laiptų paliktos meškučio pėdelės, kurios vedė prie mūsų namų durų, o šios irgi buvo papuoštos Mikės Pūkuotuko ir didelio didelio torto plakatu. Visi ateinantys vaikai man atnešė po spalvingą balioną ir mūsų namai virto tikra balionų šalimi! Atėję draugai tuoj susidomėjo mano įdomiais žaislais – kas grojo pianinu, kas virė kavą ant mano žaislinės dujinės viryklės, žaidė su mano mašinėlėmis, skaitė mano knygeles… Ir visiems visiems buvo labai smagu!

Mamytės irgi kažką kalbėjo apie mums nesuprantamus dalykus – rankdarbius, darbus, kažką gėrė iš skirtingų spalvų meškučiais papuoštų taurių ir vis plepėjo, plepėjo  ir plepėjo. O mes vėl žaidėm, juokėmės ir žaidėm… Spalvinom įvairius meškučių paveiksliukus, klijavom tinkamos spalvos lipdukus į apskritimus ant paruošto plakato – taip ant jo atsirado spalvingi balionai, meškučio pėdutės ir bitutės.

Pusseserei mano gimtadienis taip patiko, kad važiuojant namo, ji savo mamos paklausė – „Mama, kada dar kartą važiuosim pas Motiejų į gimtadienį?“.

-Eeeech, deja, gimtadienis tik kartą į metus…

Meškutis Motiejus

Šventės idėją padiktavo tai, kad gimtadienius turėjo švęsti du berniukai, ir tai, kad berniukų užsiėmimai – mašinytės, lėktuviukai ir kita burzgianti technika…. bei tai, kad priaugom gražiąją Ferrari F1 maikutę, kuri labai tiko prie šventės idėjos :) ir labai norėjom ja pasipuošti. Taigi idėja – „Ratai“.

Šią temą nesunku išpildyti, nes šventinės atributikos pilna visuose prekybos centruose: lėkštutės, puodeliai su mašinom, suvenyrai/prizai dalyviams – guminukai mašinytės, spalvinimo knygelės… kuriuos gavo estafečių dalyviai.

Taigi visi šventės akcentai – tai, kas turi ratus. Tortas – ne išimtis. Jį darėme namuose (jei galima taip pasakyti, nes visi produktai – jau paruošti :) ); kaip matyti iš nuotraukos – Jums reikės 2 vyniotinių (rekomenduoju rinktis aplietus šokoladu), apvalių sausainių ratams, 1 keturkampio sausainio stogui, poros lazdelių garvežio ratams sujungti, saldainių „faroms“ ir kaminams bei šokolado viskam „suklijuoti“, su baltu šokoladu galite „nupiešti“ garvežio langus. Šventinį stalą papuošė smeigtukai – F1vėliavėlės.

Gimtadienis – vasarą, tad šventėm lauke, vaikai žaidė estafetes – kadangi ne visi vaikai dar turi „ratus“ (dviračius), arba dar nemoka jų vairuoti, stūmėm lėlių vežimėlius ir kitas „priemones“, kurias radom namie – karučius ir vaikiškus parduotuvės vežimėlius. Vaikų laukė prizai!

Kitas užsiėmimas – mašinyčių su balionais leidimas – kieno mašina nuvažiuos toliau?? Priputi balioną, esantį prie mašinos, o ji važiuoja, stumiama besileidžiančio baliono oro…

Suaugę taip pat neliko be veiklos – jiems organizavome viktoriną, aišku, iš kelių etapų, kur jie galėjo pasitikrinti savo kelių eismo taisyklių žinias bei kitaip „pasireikšti“:

-                 pirmasis etapas – blic turnyras, kuriame 2 komandos turėjo per 1 min atsakyti į kuo daugiau klausimų. Klausimai grupėms skirtingi, bet vienodo sunkumo, pvz., jei vienai komandai – Populiaraus multfilmo herojaus automobiliuko vardas (Žaibas Mc Qeen), tai kitai – traukinuko vardas (Thomas); vienai komandai klausimas  – 3 transporto priemonės, kurios varomos naftos produktais, kitai – 3 transporto priemonės, kurioms energija tiekiama tik elektra; išvardinti 5 azijietiškas (kiti – amerikietiškas) automobilių markes; daina, kurioje yra žodis mašina (kitai komandai – kelias/takelis);

-                 antras etapas – telefonas – nenaudojant žodžių vienas kitam paaiškinti žodžių reikšmes – pvz., eismo įvykis (kitai komandai – greitoji pagalba); mokyklinis autobusas (kitai komandai – keturratis motociklas); autoservisas (kitai komandai – automobilių nuoma). Buvo linksma žiūrėti, kaip mes pritrūkstam žodžių, kai jų reikia skubiai.

-                 Trečias etapas – teatras. Vienas komandos narys savai komandai per nustatytą laiką turėjo be žodžių paaiškinti, kas yra „raudona šviesa“, „pėsčiųjų perėja“, „eismo žiedas“. Sunkiausia buvo su patarlėmis, pvz., „nemesk kelio dėl takelio“… o galbūt tai ir neįmanoma??

Buvo išties linksmas „ratuotas“ gimtadienis!

Laura

Reikėjo vyriškos gimtadienio temos mūsų mažojo berniuko 3 metų šventei, ir še, kaip tik Futbolo Čempionatas, o namuose – bent 5 įvairaus dydžio kamuoliai, kuriuos gerai būtų panaudoti, ar ne puiku! Taip pasirinkom temą – sportas.

Be to, gimtadienis lauke, tad sportinei veiklai vietos sočiai. Vaikai žaidė estafetes su kamuoliais (spardydami, varydamiesi rankomis), eidami žąsele, krokodilu, šokinėdami bulvių maišuose… visi buvo apdovanoti prizais – saldainiais ar tatuiruotėmis su sporto kamuoliais. Suaugę vyrai sužaidė krepšinio rungtynes.

Gimtadienio atributika taip pat pasirūpinta – servetėlės, puodeliai, saldainukai – su kamuoliais arba kamuolių formos.

Tortas – mūsų pačių gamybos, ir galiu patikinti – jį nėra sunku padaryti. Vidinė torto dalis – kiekvieno pasirinkimas, tereikia pasirinkti kietoką masę, ją sukrėsti į apvalų dubenį, suspausti, palaikyti ir atsargiai išimti. Glazūra gaminama iš marshmelows zefyriukų, tada dubenėlį su zefyriukais ir keliais šaukštais vandens kišti pusei minutes į mikrobangę, tada dar pusei minutes; dėti daug daug cukraus pudros ir minkyti šaukštu/rankomis, kol bus nelipni masė lipdymui. Štai ir gavote dekoratyvinę torto masę! Dalį masės nudažyti juodai ir žaliai maistiniais dažais. Iš iškočiotos juodos masės išpjauti šešiakampius (turėjom popierinį trafaretą, nes iš akies išpjauti sunku) ir dėti ar kietosios torto masės. Aplinkui suformuoti žolę. Nereikia jokių lipdymų, viskas gražiai sugula. Štai  valgomas futbolo kamuolys žolėje :)

Tai tiek idėjų sporto temai!

Laura

Nors mūsų gimtadienis atšvęstas dar rudenį, tačiau norime pasidalinti jo akimirkomis, nes taip galima švęsti bet kuriuo metų laiku.

Tai buvo penktasis mano sūnaus Kristupo gimtadienis. Penki metai – pirmasis rimtas jubiliejus, todėl norėjau, kad vaikui jis tikrai patiktų. Tuo metu Kristupas ypač domėjosi kelio ženklais, šviesoforais. Namuose turime galybę popierinių, plastikinių, medinių kelio ženklų, didžiulių šviesoforų, kurie mirksi lyg tikrieji. Kur bepasisuktum, visur kelio ženklai, o jam vis ne gana ir ne gana. Nuėjus į didžiulį prekybos centrą leisdavome jam išsirinkti tai, ko jis pats nori. Žaislų skyriuje jis neretai užtrukdavo visai neilgai ir, nieko tinkamo ten neradęs, išsirinkdavo visai ne vaikišką dovaną. Kartą, tuomet dar būdamas 4 metų, iš didžiulio prekybos centro grįžo su naujausia „Kelių eismo taisyklių“ knyga. Kitą kartą išsirinko lipduką – ženklą „Šunis vesti draudžiama“. Ir tai tik keli atvejai, o jų buvo nuolat… Prieš miegą skaitome pasakas ne apie katinėlį ar gaidelį, bet apie šviesoforą linksmą dėdę, kuris sau sėdi ant stulpo.

Prieš gimimo dieną klausėme:
- Ko nori gimtadieniui dovanų?
O jo atsakymai vėl tokie patys:
- Pėsčiųjų perėjos, šalutinio kelio ir šviesoforo.

Taigi ir gimtadienio temą pasirinkome „Saugus eismas“. Pati šventė finansiškai daug nekainavo, bet teko investuoti nemažai laiko. Tačiau tiek pačiam šventės kaltininkui, tiek vaikučiams – svečiams ji patiko, todėl visiškai negaila to pasiruošimui sugaišto laiko.

Pagrindinis gimtadienio šventės idėjų generatorius buvau aš – mama, tačiau prie įgyvendinimo labai daug prisidėjo tėtis: kuriam teko garbė kompiuteriu maketuoti girliandą, vairuotojų teises mažiesiems šventės dalyviams.

Taip pat tėtis buvo atsakingas už tai, jog mūsų svetainė pavirstų tikrų tikriausia gatve su keliais, pėsčiųjų perėjom, medžiais.

Aš pati paruošiau smeigtukus, kuriuos susmaigstėme į sumuštinius ir kitus gardumynus.

Kadangi norėjau, kad šventė būtų ne vien pasibėgiojimai ir pasistumdymai, todėl parengiau viktoriną su klausimais apie kelio ženklus.

Taigi, kai viskas buvo suruošta, tai vyko ir pati šventė. Susirinko 13 vaikučių su mamomis ir tėčiais. Vaikai važinėjo su mašinytėmis-paspirtukais, vaišinosi, šoko. Tuomet vyko viktorina – dideliame ekrane rodžiau įvairius ženklus, o vaikai vienas už kitą garsiau bandė išaiškinti, ką tie ženklai reiškia. Žinoma egzaminą išlaikė visi jaunieji vairuotojai ir visiems jiems buvo įteikti vairuotojų pažymėjimai. Taip pat kiekvienas mažasis šventės dalyvis gavo dovanų po atšvaitą. Tuomet visi fotografavosi, pūtė žvakes, valgė torčiuką, vėl dūko, o išsidūkę išsiskirstė.

Štai tokia toji mūsų saugaus eismo šventė!!!

Laima

Mūsų mažas vaikinukas (4 m.) – užkietėjęs žvejys. Nuo pat mažumės, kai tik vasarodavom prie kokio ežero ar jūros, jis pasiėmęs pagaliuką ar nendrės kotą, „žvejodavo“ ir sakydavo „kai užaugsiu – būsiu meškeriotojas“. Paūgėjus – tėtis pasiimdavo į tikrą žvejybą, tad su laimikiu grįžti būdavo dar linksmiau!!! Šio gimtadienio proga dovanų nuo mylimiausio pusbrolio gavo apsauginę liemenę, kad žvejyba su tėčiu jo paties padarytoje valtyje būtų saugi. Net mūsų mažylio kambario stilius – marinistinis: su laiveliais, žuvelėm, kriauklelėm.

Taigi mūsų 4-ojo gimtadienio tema išsirituliojo pagal sūnelio pomėgį – žuvys ir žuvytės…. Galbūt tai neeilinė tema, bet ją išpildyti tikrai nėra labai sunku, o kadangi gimtadienis vasarą – švęsti lauke tikrai nuostabu.

Tortą, kaip įprastai, darome patys, o šį kartą, daug prie torto gamybos (ir ypač prie dekoracijų valgymo :) ) prisidėjo ir patys vaikai – iš spalvotos dražė puošė, lipdė torto-žuvytės žvynelius. Kaip padaryti tortą-žuvytę, galite pamatyti iš nuotraukų. Pelekus galite pasidaryti iš zefyriukų ir cukraus pudros, pakaitinus mikrobanginėje, tešlos, ją nudažę norima spalva maistiniais dažais. Žuvytės lūpos – 2 džiovinti persikai. Torto vidus – pagal kiekvieno norus…

Gimtadienio akcentus derinom prie temos – mėlyni kaip ežero vanduo lėkštelės ir puodeliai, pačių vaikų prie jūros rinktos ir širdžiai mielos kriauklės, pavėsinė su vaišėm buvo dekoruota balionais ir iš popieriaus iškirptomis žuvytėmis, šiaudeliai su žuvytėm… Pro juos gerti vaikams buvo labai linksma – lyg bučiuotum auksinę žuvelę, kuri pildytų tavo norus. Vaišės (šių produktų nesunkiai galima rasti bet kuriame prekybos centre) – sausainiukai žuvytės ir sliekiukai guminukai. Nes kaipgi kitaip be slieko pagausi žuvį?? Guminukus sliekiukus sudėjom į metalinį indelį, kad atrodytų taip, kaip anksčiau meškeriotojai iškasę sliekus nešdavosi skardinėje nuo silkės :)

Kadangi jubiliatas ir jo didelis būrys svečių (apie 25 vaikai!!!) jau paūgėję, reikėjo juos ir užimti, tad čia jau pasireiškė mūsų tėtis žvejys. Žvejybinio gimtadienio atrakcijos – žaidimai, susiję su žuvų gaudymu: vaikai mokėsi taikliai užmesti meškeres – pataikyti į lėkštelę ant žemės; kitam žaidime vaikai patys turėjo įsijausti ir būti žuvimis bei stengėsi „nugriebti“ jauką – valgomą guminuką sliekiuką. O kiek čia juoko buvo, sliekas juk juda (tėveliai judino lanką su pakabintais sliekais)!!! Teko pašokinėti, pasiraivyti, kad nugriebtum skanėstą… Vėliau žaidėm turbūt visiems gerai žinomą žaidimą „tinklas ir žuvis“, kai du dalyviai (tinklas) gaudo žuvis, pagavus žuvį tinklas didėja, kol pagaunama didžiausia ir greičiausia žuvis! Visi šventės žaidimų dalyviai neliko be prizų – tatuiruočių su linksmomis žuvytėmis.

Vėliau vaikai valgė tortą …ir vėl dūko. Tiesa, užklupo trumpas vasaros lietutis (o kaipgi lietuviška vasara be jo?), tad vaikams neilgam teko slėptis į palapinę, bet ir čia jiems visiems buvo linksma, jie tarškėjo ir juokėsi… Gavosi lyg trumpas žygis vasarą.

P.s. žvejybos sezonas 2013 jau atidarytas!!! Laimikis irgi yra!

Kadangi einant į žvejybą sėkmės linkėti neleidžia prietarai, mes galim sakyti – kibkit žuvelės, didelės ir mažos!!!

Laura

Nuo 7-ojo gimtadienio mes turime tokią tradiciją: prieš kiekvieną gimtadienį Paulius išsirenka gimtadienio temą, o aš tuomet sukuriu scenarijų, kuris ją atitiktų. Paprastai gimtadienio šablonas visada yra toks pat: vaikai gauna atlikti tam tikras užduotis (tiek, kiek metų Pauliui tais metais sukanka), o už sėkmingą užduoties atlikimą gauna nuorodą į sekančią užduotį. Pačioje paskutinėje nuorodoje yra suteikiama užuomina į paslėptą lobį. Paprasta, ar ne?

O buvo taip. Artėjant gimtadienio valandai, Paulius išėjo pasitikti draugų (kadangi Paulius pradėjo penktą klasę lankyti naujoje mokykloje, visi jo draugai buvo man nauji, ir pas mus lankėsi pirmą kartą), o aš laukiau namie. Pauliaus kambarys jau buvo išdekoruotas, ten nunešti pagrindiniai užkandžiai, desertai ir t.t. Išvydusi parėjusį Paulių su draugais, galvojau susileisiu iš strioko: visi draugai buvo bemaž galva didesni už mano Paulių, ir ūgiu turbūt lygūs su manim. „Nu šakės, – pagalvojau sau viena. – Paruošiau programėlę vaikams, o čia suaugę žmonės susirinko… Teks iš gėdos lįst į žemę su visa savo programėle!“. Tačiau dingti nebebuvo kur, todėl tik nusišypsojau ir lyg niekur nieko tariau Pauliui: „Na, vesk draugus į savo kambarį, apsipraskite, paužkandžiaukite…“. Ir galvojau, kad turiu kokią valandžikę „ateiti į save“. Tačiau nei velnio! Jau po penkių minučių Paulius perbalęs atbėgo pas mane: „Mama, gelbėk, eik daryk programėlę, nes jie tik sėdi, žiūri į mane ir nieko nedaro! Eik greitai, ir ką nors daryk!” Nu ką – ir teko man „ką nors daryti“. Ir tas „kas nors“ gavosi labai šauniai – vaikai išsiskirstė labai vėlai (kai kuriems tėvai ne po kartą turėjo skambinti), ir atsiliepimai po gimtadienio buvo tikrai kuo puikiausi.
Taigi, žemiau pateikiu scenarijų, puikiai subalansuotą 11-mečiams piliečiams (tinka ir kitiems, tačiau subalansuota būtent jiems).

Gimtadienio „LAIKO MAŠINA“ scenarijus

Vaikai informuojami, kad kažkurioje laiko atkarpoje buvo paslėptas lobis, kurį jiems reikia atrasti. Norint keliauti laiko epochomis, jie turi sėsti į Laiko Mašiną, ir sekti gaunamomis nuorodomis.
Įteikiama pirmoji kortelė, kurią perskaitę vaikai sužino, kad pateko į pačius atokiausius laikus – pas pirmykščius žmones.

1 stotelė – Pirmykščiai žmonės.

„Sveiki, vaikai,
Ką tik Laiko Mašina jus atgabeno į patį atokiausią kraštą – pirmykščius laikus. Kaip suprantate, būtent nuo čia prasideda jūsų kelionė (kuri susidės net iš 11 stotelių!) , iki paslėpto gimtadienio lobio.
Hmm… Aš labai ilgai galvojau, kokią užduotį galėčiau jums duoti. Juk, kaip turbūt jau žinote iš istorijos, didžiausi mūsų, pirmykščių žmonių pasiekimai buvo pasigaminti nors šiokius tokius medžiojimo įrankius, įsižiebti ugnį ir pan. Jokių mįslių mes nesprendėme, o ir mūsų žaidimai jums gali pasirodyti mažų mažiausiai keisti. Tačiau vieną užduotį vis dėlto sugalvojau: net ir tolimiausioje praeityje jūsų protėviai piešdavo. Tiesa, ne flomasteriais, pieštukais ar akvareliniais dažais, kaip kad jūs dabar, bet vis dėl to, tam tikrus piešinius urvuose įstengėme palikti.
Taigi, štai jums pirmoji užduotis: jūs, kaip komanda, turite nupiešti mylimiausią Pauliaus gyvūną – Katiną. Cha, tik negalvokite, kad viskas taip paprasta: piešti jūs turėsite užmerktomis akimis, po vieną detalę kiekvienas. Baigus darbą, Laiko mašina jus nukels į kitą stotelę. Galbūt ten gausite pirmąją nuorodą,
Sėkmės ir geros kelionės!”

 Kaip jau turbūt supratote, vaikams buvo įteiktas popieriaus lapas ir markeris. Tuomet pirmam savanoriui skarele buvo užrištos akys, ir jis turėjo ant lapo nupiešti katino galvą. Antrasis žaidėjas (irgi užrištomis akimis, ant to paties lapo) turėjo nupiešti kūną, kitas – uodegą, ausis, akis ir t.t. Atrodo, labai paprasta užduotis, tačiau juoko visiems tikrai buvo iki valios. Ypač juokinga būna pačiam „dailininkui“, kuomet nuimama skarelė nuo akių. Įdomiausia dar buvo tai, kad kai jau visi vaikai nupiešė po detalę, jie taip įsijautė į šią užduotį, kad ir toliau leido fantazijai plėstis ir piešė visa, kas ant seilės užėjo.
Kai jau piešinys buvo baigtas, vaikai su pirmykščiais laikais atsisveikino, o laiko mašina nukėlė į sekančią laiko atkarpą – jiems už sėkmingą užduoties įveikimą buvo įteikta antroji kortelė.

2 stotelė – Damų ir Riterių laikai

„O, sveiki mieli sveteliai! Spėkite, kur jūs? Ogi pačiuose viduramžiuose! Ir aš, riteris Ričardas IV, turiu garbės pasveikinti jus visus atvykusius į mano laikus.Ar žinote, kad mano laikais visus ginčus ir konfliktus žmonės sprendžia labai paprastai – suremia ginklus atviroje kovoje? Lieka tik stipriausi ir drąsiausi… Norėjau ir aš jums skirti tokią užduotį bei pažiūrėti, kuris iš jūsų liktų gyvas, tačiau deja, jūsų laikai jau kiti…
Ilgai jūsų nekankinsiu, ir pasakysiu, kad viduramžiuose jums dar teks truputėlį užsilaikyti ir aplankyti dar vienas šio laikotarpio gyventojas – mūsų laikų raganas. O pirmoji nuoroda, nuvesianti pas raganas, yra tokia: „Išeina panelė iš kampo pasivaikščioti po kambarį, paskui vėl į kampą atsistoja“. Kas? Geros kloties pas raganas! “

Na, šitoje vietoje vaikai, be abejo, turėjo kiek pasukti galvas/paspėlioti, kol galų gale suprato, kad kalba eina apie šluotą. Taigi, visi šuldu buldu ieškoti namie šluotos, o prie jos buvo prikabinta trečioji gimtadienio kortelė.

3 stotelė – Raganų viešpatavimo era
„Cha, pasirodo turime svečių! Ką gi, užeikite, užeikite… Prisėskite. Turbūt jums nejauku svečiuotis pas raganas, tad iš karto skubu paaiškinti, kad nesijaustumėte sutrikę. Viduramžių raganos – tai ne raganos iš pasakų. Dauguma atvejų su tomis pasakų herojėmis iš jūsų pasaulio mes neturime nieko bendra. Tiesiog, mūsų laikais medicina dar nebuvo tiek pažengusi į priekį, ir visus žmones, pažįstančius žoleles bei galinčius išgydyti kitus jų pagalba, vadindavo raganomis. Kas baisiausia, ne reta mūsų verslo atstovė ir į karštą ugnį už tai patekdavo…
Bet ką aš čia bėdavosiuos – juk ne to pas mane atkeliavote!
O kadangi, kaip ne kaip, esu aš ragana ir išmanau burtų meną, kviečiu visus išsiburti. Ir išbursiu aš jus tokiu būdu, apie kokį jūsų laikais turbūt jau niekas ir nežino. Prašom visus prie balionų sienos. Išsirinkite po balioną, perskaitykite, kas parašyta ir, norėdami, kad burtai išsipildytų, būtinai įvykdykite jums skirtą užduotį. Jeigu netyčia jums į rankas pakliūtų balionas su nuoroda, išsirinkite kitą balioną. Tik tuomet, kai visi būsite įvykdė užduotis, galite lipti į Laiko mašiną.
Sėkmės ir geriausios kloties“

Čia viena smagiausių užduočių tiek didesniems, tiek mažesniems vaikams. Balionai, su į juos įkištomis burtais-užduotimis jau būna paruošti Pauliaus kambaryje. Kiekvienas vaikas paeiliui išsirenka po balioną, jį su adatėle perduria (tik reikia, kad tėveliai prižiūrėtų, kad neįvyktų kokia nelaimė), ir perskaito iškritusią užduotį. Čia jau galima sugalvoti, kas į galvą šauną pvz. „Tavęs šiais metais laukia įspūdinga kelionė. Tai nebūtinai bus labai tolima kelionė, tačiau tikrai labai įsimintina! O kad tai tikrai įvyktų, būtinai padeklamuok visiems eilėraštį“; „Šiais metais tu tapsi žvaigžde! Ir prie to labai prisidės tavo draugai, todėl dabar pagirk kiekvieną draugą, pasakydamas jam komplimentą“, „Tu pasieksi labai daug pasiekimų sporte. Pradėk ruoštis jau dabar, ir padaryk 10 pritūpimų“. Balionų su užduotimis aš paprastai priruošiu daugiau nei yra dalyvaujančių gimtadienyje vaikų.

Vienas balionas yra ypatingas – jį reikia susprogdinti tik tuomet, kai visi vaikai būna atlikę po užduotį. Šiame balione slypi nuoroda į kitą stotelę: „Susiūtas, bet ne drabužis, su lapais, bet ne medis, ne žmogus, o viską pasakoja“. Be abejo, kad tai knyga. Ir būtent knygų lentynoje vaikai turi ieškoti sekančios nuorodos.

4 stotelė – Alchemikai

„Ar žinote, kodėl turėjote ieškoti nuorodos tarp knygų? Todėl, kad būtent ši nuoroda jus atvedė pas mus, alchemikus. Mes visą gyvenimą stengėmės atrasti būdą, kaip bet kokį metalą būtų galima paversti auksu arba sidabru bei stengėmės išrasti filosofinį akmenį, kuris išgydytų visas ligas bei suteiktų žmonėms nemirtingumą. Nieko sau tikslai, ar ne? O norint juos pasiekti reikėjo labai labai daug skaityti… Ir daryti labai labai daug bandymų. Deja, filosofinio akmens mes taip ir neišradome, tačiau išradome daug kitų iki tol nežinomų medžiagų.
Taigi, pasisvečiavote pas mus. Jums laikas keliauti toliau, o štai ir trečioji nuoroda: „Dvi galvos, dvi rankos, šešios kojos ir viena uodega“. Sėkmės tolimesnėse stotelėse!“

Jau turbūt supratote, kad penktoji kortelė buvo paslėpta prie arklio. Mūsų namuose, kadangi aš kolekcionuoju arklius, jų yra pakankamai daug. Po vienu iš jų ir buvo padėta kortelė.

5 stotelė – Laukiniai vakarai

„Laiko mašina jus atgabeno į Laukinius Amerikos vakarus – kaubojų rojų. Čia negalioja jokios taisyklės: viešpatauja nusikaltėliai, ant stulpų iškabinami nusikaltėliams neįtikusių policijos pareigūnų nuotraukos, grobiamos moterys, vyksta kruvini gaujų karai, o čia apsilankyti drįsta tik narkotikų pirkliai arba visiški avantiūristai.
Kadangi jūs jau esate čia, kviečiu sužaisti žaidimą „Mafija“. Nugalėtojams atiteks ir kita nuoroda. Sėkmės!“

Ar žinote žaidimą „Mafiją“? Dauguma mano amžiaus žmonių jį žaisdavo vaikystėje, aš su šiuo žaidimu pirmą kartą susidūriau santykinai visai neseniai, per įmonės vakarėlį. Ir nuo to laiko tiesiog dievinu jį! Taigi „Mafiją“ sužaidėme porą kartų, ir nors vaikai choru rėkė „Dar kartą!!!“, buvo nuspręsta, kad jie galės jį sužaisti po to, kai bus surastas lobis, o nugalėtojams buvo įteikta dar viena nuoroda: „Laiba panelė toli spjauna“. Šios mįslės atsakymas yra „Šautuvas“, o žaidimo kortelė buvo paslėpta Pauliaus žaislų dėžėje, kur iš tiesų mėtėsi ir šautuvai.

6 stotelė – Robino Hudo laikai“

„Sveiki, vaikai, manau, kad man tikrai nereikia prisistatinėti. Taip pat nereikia, turbūt ir aiškinti, kad aš esu taikliausias šaulys visoje Anglijos karalystėje. O kuris iš jūsų taikliausias?
Kviečiu išbandyti jėgas! Kiekvienas turite po tris bandymus – daugiausia surinkęs taškų, laimės kelionę į kitą stotelę! Sėkmės!”

Turbūt jau supratote, kad ši užduotis – dartų (strėlyčių mėtymo) užduotis. Na, turbūt kiekvienuose namuose, kur auga berniukai, galima rasti šį žaidimą, yra jis ir pas mus. Tad vaikai nuėjo pažaisti ir išsiaiškinti, kas taikliausias, aš – nuėjau atsikvėpti. Vėliau nugalėtojas buvo apdovanotas kelione (tai yra, dar viena gimtadienio kortele) į kitą stotelę.

7 stotelė – Hipių laikai
„Hipiai – tai meilės, taikos ir tolerancijos kultūra. Mes, hipiai, žvelgiame į pasaulį kitaip – mes nebijome reikštis, išsakyti savo nuomonę, ieškoti neatrastų dalykų…
Jūs esate labai gražiuose laikuose, tačiau čia būsite neilgai – lobis laukia, ir ilgiau delsti negalima. Todėl štai jums ir penktoji nuoroda: „Be veido, kitų veidus rodo“. Sėkmės!“

Jau žinote, kas tai yra? Be abejo, kad tai veidrodis. Ten ir reikėjo ieškoti sekančios užduoties.

8 stotelė – Indėnai

„Sveiki, vaikai,
Kaip supratote, vėl atsidūrėte Amerikoje – tokioje, kokia ji buvo dar iki pasirodant europiečiams. Ei, jūs juk ir esate europiečiai! Greitai imkite tą savo nuorodą ir keliaukite savo keliais iš mūsų šalies! Šeštoji nuoroda: „Kas save suėda?“

Atsakymas „Žvakė“. Ten, kur namuose yra žvakidės, ten ir reikia ieškoti kitos gimtadienio kortelės.

9 stotelė – Šiandienos laikai. Darželis

„Na ką gi, brangieji, jūs jau visai netoli tikslo! Kaip matote, jūs jau atkeliavote į mūsų laikus.
O dabar keliaukime visi atgal į darželį, ir pasižiūrėkime, ar dar mokame žaisti ir ar gerai pažįstame pasakų herojus! Sėkmės!“

Tai irgi gan smagus žaidimas. Kiekvienam dalyviui ant nugaros yra užklijuojamas lapelis su kokio nors pasakų herojaus (arba ne) vardu (Haris Poteris, Raudonkepuraitė, Snieguolė ir t.t.). Visi šią kortelę mato, išskyrus patį žmogų, ant kurio nugaros ji prisegta. Dalyvis, klausdamas klausimus, į kuriuos galima atsakyti tik „Taip/Ne“ turi išsiaiškinti, koks herojus jis yra („Ar aš esu vyras?“, „Ar aš esu teigiamas herojus?“, „Ar aš esu gyvūnas?“ ir t.t.). Jeigu gimtadienyje dalyvauja mažesnių vaikų, duodu kiek palengvintą šio žaidimo versiją (apie tai aprašysiu, kuomet pateiksiu ankstesnių Pauliaus gimtadienių scenarijus).
Sužaidus žaidimą įteikiama dar viena kortelė.

10 stotelė – Šiandienos laikai. Mokykla

„Kaip jau supratote, patekote į mokyklą. Nesitikėjote, a? Tačiau lobis jau tikrai netoli. O norint įveikti priešpaskutinį laiptelį, jums reikia įrodyti, kad mokykloje ne veltui suolus trinate!
Štai jums žemėlapis. Sudėję jį visą, gausite dar vieną nuorodą. Sėkmės!”

Turėjau aš tokį Europos žemėlapio puzzle, tad jį ir daviau vaikams sudėti.

Netruko labai ilgai, o sudėjus įteikiau paskutinę nuorodą: „Einu einu, bet vis vietoje“. Be abejo, kad tai laikrodis.

11 stotelė – Rytojus

„Ir kaip jums atrodo, kur gi jūs patekote? Na aišku, kad į svetimus pasaulius – pas ateivius! Ir žinote, kodėl? Todėl, kad rytojus yra PASLAPTIS. Mes visi turime tik šiandieną. Ir turime džiaugtis būtent šiandiena.
O šiandien mes – ŠVENČIAM GIMTADIENĮ! Ir turime lobį, kurio jūs sąžiningai nusipelnėte. Taigi, štai jums paskutinė nuoroda: „Įmetame purvinus, o traukiame jau švarius“. Skanaus ir gero jums gimtadienio!“

Na aišku, kad būtent skalbimo mašinoje ir buvo paslėptas Gimtadienio Lobis. Ech, koks ten lobis – skrynutė su KINDER saldainiais bei čiulpinukais kiekvienam vaikui… Bet koks džiaugsmas yra atrasti šį lobį bei paskui krimsti saldainius!!!

Va toks buvo Pauliaus 11-asis gimtadienis. Aišku, su lyg šia programėle gimtadienis nesibaigė, tačiau daugiau mano globos dalyviams nebereikėjo: kas norėjo dainavo karaokė, kiti – žaidė playstation2, Twister ar tiesiog kimšo viską nuo stalo. Kaip sakiau, gimtadienis praėjo tikrai labai linksmai, o man smagiausia dalis prasidėjo tuomet, kai visi išsiskirstė, ir aš pagaliau galėjau atsipalaiduoti.

“Seniai seniai viename nuošaliame name gyveno seras Albertas. Kadangi jis su niekuo kaime nebendravo, nei vienas kaimo gyventojas nežinojo, iš kur Albertas susikrovė turtus. O kad jis buvo turtingas, niekas neabejojo. Tai rodė ir rūbai, kuriais Albertas mėgo rengtis. Ir ginklai, kuriuos jis karts nuo karto ištraukdavo prieš saulę. Ir aukso grandinės, kuriomis mėgo pasipuikuoti.
Tačiau vieną dieną seras Albertas paslaptingai mirė. Iš pradžių kaimo gyventojai vis mėgino įsėlinti į jo namus ir nugvelbti ten esančias gėrybes, tačiau po to, kai visi, kurie įžengdavo į apleistus namus, niekada iš jų nebeišeidavo, kaimiečiai liovėsi tai daryti. Pradėjo sklisti kalbos, kad šiuose namuose apsigyveno sero Alberto vaiduoklis.
Daug metų prabėgo, ir pro šiuos namus ėjo būrelis vaikų. Vienas jų išgirdo kažką šaukiant.
- Užeinam į šiuos apgriuvusius namus? – pasiūlė vienas“.

Taigi, maistas. Visų pirma, buvau sugalvojus iškepti kraupius „Kruvinus Pirštukus“. Idėją esu nusižiūrėjus jau seniai, tik vis progos tam nebuvau atradus. Parodžiau juos Aušrinei, ir kadangi ji irgi pritarė, kad „pirštai iš tiesų atrodo baugiai“, nusprendžiau surizikuoti ir gaminti. Pats procesas truko tikrai netrumpai: reikėjo kruopščiai minkyti visus pirštukus į volelius, galuose užtepti uogienės bei kiekvienam jų įspausti po anakardžių riešutą. Iš pradžių dar stengiausi daryti dailius mažučius pirštukus, paskui, pamačius, kad taip gal pusę nakties minkysiu, dariau bet kaip. Ir kaip aš džiaugiausi, kad sukviečiau visą šeimą pasižiūrėti „šedevro“ dar iki tol, kol neįkišau jų į orkaitę! Nes ištraukus paaiškėjo, kad:
- braškių uogienė tam reikalui yra visiškai netinkama. Aišku, ji skani, bet sukepus savo raudoną spalvą praranda, todėl pirštukai visiškai nebeatrodo kraupiai. Pati kalta. Aiškiai recepte buvo parašyta, kad reikia naudoti „spanguolių arba aviečių uogienę“.
- nagai kai kuriems pirštams ištrupėjo;
- kas blogiausia, dauguma sausainių prikepė prie kepimo popieriaus, todėl paskui turėjau gražaus laiko, gramdydama juos.
Šiaip, sausainukai gavosi tikrai skanūs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad mūsų šeimoj sausainiai nėra labai paklausūs, tikrai mieliau būčiau dariusi pirštelius su dešrelėmis ir ketčupu. Vat tik niekaip nesugalvojau, kaip tešlą padaryti reiktų.

Ketvirtoji užduotis – Butelis su lobiu

Ketvirtosios užduoties metu Vaiduoklis nusprendė išbandyti, ar vaikai yra verti surasti lobį. Vėlgi, idėja buvo nusižiūrėta iš tradicinių Halloween šventės žaidimų.
Paruošiau tokį butelį-slėptuvę. Butelys buvo pripildytas paukščių lesalu (pirkau prekybos centre patį pigiausią, ir žiūrėjau tik kad smulkus tas lesalas būtų), tarp kurio suslėpti 18 daiktų (daugumoje jų, žaisliukai iš Kinder kiaušinių). Kad nepamirščiau, kokius daiktus suslėpiau, surašiau visus ant lapelio, ir prisegiau prie butelio. Neatidarant butelio, o vien vartant jį, reikėjo surasti visus 18 daiktų (na, aš daviau užduotį surasti bent 15).

Užduotis gavosi šiek tiek per sudėtinga (net sunku patikėti, ką?). Buvau šiek atsitraukusi nuo žaidimo ir bandžiau užmigdyti Juliuką, o kai po pusvalandžio grįžau, vaikai iš aštuoniolikos daiktų buvo suradę tik…šešis. Tuoj pat dalį lesalo išpylėme, ir vaikai visus likusius „lobius“ rado be vargo.
Tiesa, pagal šio žaidimo instrukcijas, reiktų po tokį lobių butelį paruošti kiekvienam vaikui, tačiau man tas malonumas pasirodė per brangus, todėl apsistojau ties vienu.

Penktoji užduotis – žaidimas „Vaiduokliai mieste“

Norėdama įsitikinti, kad vaikai tikrai yra pajėgūs atpažinti užsislaptinusius vaiduoklius, kurie trukdo prisikasti prie lobio, sero Alberto dvasia sukvietė visus pasitreniruoti ir pasitikrinti, sužaidžiant žaidimą. Žaidėme „Mafiją“, tik mūsų atveju, naktį siautėjo ne mafijozai, o vaiduokliai. Ir gaudyti juos turėjo ne policininkai, o vaiduoklių gaudytojai. Pagal nurodymus, žaisti reikėjo tol, kol žaidimą nugalės gerieji žmonės, o ne vaiduokliai. Ir kuomet tai buvo įvykdyta, vaikai gavo šeštąją užduotį

Šeštoji užduotis – Balionai

ai yra tradicinė mūsų gimtadienių užduotis: balionų sprogdinimas ir užduočių, rastų juose, vykdymas. Tiesa, šį kartą buvau panorus įvesti modifikaciją, ir pasiūlyti vaikams sužaisti tokiu principu: kiekvienas vaikas pasirenka po balioną bei prisiriša jį prie kojos. Užduotis: susprogdinti kitų balionus, tuo pačiu išsaugant savąjį. Bet šios idėjos atsisakiau, nes pamatėme, kad įsigyti balionai (pirkau kažkokius specialiai vakarėliams skirtus balionus) labai jau kieti ir skaudžiai sprogsta.
Na, čia komentarų nereikia – kiek teko dalyvauti, visiems vaikams ši atrakcija žiauriai patinka. Tiek patinka, kad net ir įvykdžius užduotį, eina ieškoti, ar dar liko nepanaudotų balionų, ir vykdo užduotis toliau. O mums, kaip visada, buvo linksma stebėti.

Septintoji užduotis – Kraupios istorijos užbaigimas

Po siautėjimo su balionais, vėl grįžome atgal į vidų. Nes viena paskutiniųjų Vaiduoklio užduočių buvo tiesiog susėsti visiems ratu prie stalo ir paskaityti kraupios istorijos (kuri buvo nurodyta gimtadienio pakvietime) pabaigą. Po šios užduoties prizus įteikėme net dviem vaikams: tam, kurio istorija buvo arčiausiai tiesos (tai yra, gimtadienio scenarijaus) ir tam, už kurį balsavo dauguma gimtadienio dalyvių.

Kartu su prizais, buvo įteikta ir pirmoji nuoroda lobio link. Tai yra, jau išėjome į finišo tiesiąją: užduotys buvo baigtos, prasidėjo įnirtingas bėgimas lobio link. Pirmoji nuoroda buvo labai lengva: „Kas skrenda oru be garso, kaip ir vaiduokliai?“. Lengva todėl, kad tėtis iš parduotuvės nupirko tokį visai jau nudvėsusį balioną. Pagal idėją turėjo būti taip: pripildytą Heliu balioną turėjau apdengti medžiagos gabalu, išpiešti jam akis-burną (na, panašiai, kaip kad Karlsonas piešė ant paklodės), prie jo dar prisegti sekančią nuorodą ir tas balionas-vaiduoklis turėjo plevėsuoti sau prie namų ant kokio medžio. Bet kadangi balionas pasitaikė nekoks, nei velnio jis tos medžiagos neišlaikė. Ką ten medžiagos, net popieriaus lapo jis neišlaikė! Nes pagal kitą idėją, vaikai turėjo surašyti savo gimtadienio palinkėjimus Aušrinei ant lapo, o tą lapą turėjome pririšti prie baliono, kuris visus palinkėjimus turėjo nuskraidinti į dangų (kai kam ten į ausis pašnibždėti).

Na, nevarginsiu ilgai čia mįslėmis – turėjo vaikai bėgti ir prie slyvos, ir prie malkinės, Į jį prikroviau šokoladinių monetų bei saldžių vaiduokliukų, neva saugančių tas monetas. Vaiduokliukų gamybos įdėją nusižiūrėjau iš interneto: paimi vienkartinę servetėlę (aš, tiesa, labai jau gailėjau servetėlių, todėl visus jų sluoksnius pirmiausia atidalinau), apvynioji ja čiulpinuką bei išpieši akis ir burną. Viskas! O atrodė vaiduokliukai tikrai nerealiai.

Na va, kaip ir viskas. Toliau jau sekė „laisvas“ laikas visiems: krepšinis, boči, kvadratas. Ir aišku, siaubo filmai vėlai vakare. Čia, taip sakant, kad vakarėlis tikrai būtų apie dvasias ir vaiduoklius.

www.alannageorge.com

Kaip žinia, vaikai pereina tam tikrus laikotarpius: vienu iš jų jie tiesiog negali gyventi be mašinyčių, kitu be mažų žmogeliukų, dar trečiu – be kokių tai konstruktorių… Kuomet Paulius buvo maždaug aštuonerių, tai buvo laikotarpis, kuomet jis ypatingai domėjosi dinozaurais, todėl ir 8-ojo gimtadienio temą pasirinko būtent tokią: Dinozaurai. Na, o aš, kaip visada, puoliau organizuoti. Kad būtų smagiau, šį kartą ne tik atspausdinau gimtadienio korteles su užduotimis, bet ir nupirkau parduotuvėje rinkinį dinozauriukų (nerodžiau Pauliui iki gimtadienio), tad šventės metu vaikams iš tiesų reikėjo rasti namuose pasislėpusius 8 dinozaurus.

Aštuonių dinozaurų šventė

Vaikams įteikiama pirmoji gimtadienio kortelė.
„Labas, vaikai,
Kaip smagu jus visus matyti 8 dinozaurų šventėje! Kodėl 8 dinozaurų? Ogi todėl, kad šiuose namuose saugiose vietose yra pasislėpę 8 nedideli dinozaurai. Jeigu jums pavyktų atrasti visus 8, gimtadienio pabaigoje jūsų lauktų didelis siurprizas. Bet negalvokite, kad viskas bus taip paprasta – kiekvienas dinozauras turi paruošęs užduotį jums. Jos neįvykdžius – neįmanoma eiti toliau. Štai jums pirmoji užduotis. Atspėkite mįslę: „Du bėga, du veja, du žiūri, du klauso, šeši šimtai paskui švilpia“.

Pirmas dinozauras
Mįslės atsakymas yra arklys. Pas mus namuose, yra prikaupta nemažai arklių, tad prie vieno iš jų ir slėpėsi pirmasis dinozauras bei kita gimtadienio kortelė:

„Šaunuoliai! Radote pirmąjį dinozaurą. Galime judėti toliau. Kita mįslė: „Kas saldesnis už medų?“

Na, pasirodo, mėgstu aš šią mįslę… Kažkaip tik dabar pradėjusi dėlioti gimtadienių scenarijus pastebėjau, kad net dviejuose gimtadieniuose žaidimo kortelė buvo paslėpta po pagalve. Hmm, neoriginalu…

Antras dinozauras
„Štai atradote ir antrąjį dinozaurą! Pažiūrėkime, kaip seksis susidoroti su trečia mįsle:„Keturkojis nevaikščiodamas daug žmonių maitina“. (atsakymas „Stalas“)

Trečias dinozauras
„Valio! Jau trys dinozaurai surasti! O dabar, kadangi atėjote prie stalo, kviečiu padaryti pertraukėlę – užkąskite, pažaiskite, pabendraukite“.

Po pertraukėlės, vaikams paduodama dar viena mįslė: „Aklas karvelis po visą svietą išlaksto“. Oi, čia suko vaikai galveles… Neliko nieko kito, kaip jiems pasufleruoti, kad anksčiau paštą nešiodavo karveliai. Po tokio suflerio, vaikai iškarto nudūmė pro duris prie pašto dėžutės, kur iš tiesų tupėjo dinozauras.

Ketvirtas dinozauras
„Penktas dinozauras pasislėpęs gan originaliai, ir jis tikrai neišlįs iš savo slėptuvės, jeigu nesužaisite žaidimo „Prikabink dinozaurui uodegą!”

Labai paprasta užduotis: ant paprasto lapo buvau nupiešusi dinozauro skeletą, tik be uodegos. Kiekvienas gimtadienio dalyvis užrištomis akimis ėjo prie lentos, ir bandė pripiešti dinozaurui uodegą. Žiūrėjom, kam seksis geriausiai. Po užduoties nugalėtojui tiesiog buvo įteiktas dinozauriukas su kita kortele.

Penktas dinozauras
“Sveikinu susidorojus su praeita užduotimi, ir linkiu sėkmės kitoje! Kažkas labai smarkiai pasidarbavo… Kaip jums atrodo, ar tie žodžių kratiniai gali susidėti į kokį nors eilėraštį?“

Vaikams buvo paduota eilutėmis sukarpyta populiari dainelė „Gera pas močiutę vasarą pabūti“. Iš atskirų skiautelių vaikai turėjo sudėti visą dainelę. Vėl, atlikus užduotį, buvo įteiktas dinozauras.

Šeštas dinozauras
„Liko jau labai labai netoli ir jūs būsite suradę jau visus dinozaurus! Kviečiu sužaisti kartuves!”

Na, visi turbūt žinome šį žaidimą… Aš dabar jau neprisimenu, kokį žodį buvau parinkusi, bet tai buvo vieno iš dinozaurų pavadinimas. Sužaidus vaikai laimėjo septintą dinozaurą.

Septintas dinozauras
„Paskutinis dinozauras jau pasiruošęs išlįsti iš slėptuvės! Jums tereikia įminti mįslę: „Kai mėlynas juokiasi, kai pilkas verkia“

Vaikai gana lengvai atspėjo, kad tai yra dangus, o kadangi prie lubų buvo pririšti balionai, visi draugiškai ėjome jų sprogdinti ir vykdyti užduotis. Viename iš balionų ir buvo patalpinta nuoroda, kur rasti paskutinįjį – aštuntąjį – dinozaurą, kuris ir buvo atsakingas už gimtadienio lobį.

Štai ir visas scenarijus. Keliaujant metais vis atgal, jaučiasi, kad gimtadienio scenarijai paprastėja… Bet taip ir turi būti – juk gimtadienyje dalyvauja vis jaunesni vaikai!

Inga iš Paprastos mamos dienoraščio

O aš internete radau dar keletą pramogų šio gimtadienio tema – kartu su vaikais pasidaryti dinozaurų fosilijas iš modelino arba kavos tirščių:

Darant dinozaurų fosilijas (beje, galima ir lapų, šakelių, kaulų ir pan.) iš kavos tirščių, jums reikės:

1 puodelio panaudotų kavos tirščių
1/2 puodelio šaltos kavos
1/2 puodelio druskos
1 puodelio miltų

Viską sumaišote, suminkote. Iš karto ant sviestinio popieriaus iškočiojate blyną ir išspaudžiate formeles, nes jei darysite ne iš karto ant popieriaus, pernešant fosilijas į skardą, jums jos subyrės. Ir kepate 200 laipsnių temperatūroje apie 30 min. Iškepus palaukti, kol atvės, paskui apversti ir leisti per naktį gerai išdžiūti kitai pusei.

www.icanteachmychild.com

Kuo toliau, tuo labiau mane pradeda žavėti tematinės smulkmennos, į kurias anksčiau nekreipdavau jokio dėmesio. Pavyzdžiui, jau nebeįsivaizduoju gimtadieninio stalo be tematinių papuošimų. Ir prieš šį gimtadienį visi draugiškai susėdę karpėme robotus bei klijavome juos prie smeigtukų – jais buvo papuošti visi gimtadienio maistai (keksiukai, sumuštinukai ir mini picos). Gaila, nufotografuoti niekam nekilo mintis.

Labai superiniai pritaikiau ir nusižiūrėtą sulčių indelių idėją: taurių sultims namuose neturime daug, tad sulčių buteliukai, papuošti robotų paveiksliukais, tiko šventei tiesiog idealiai. Ir nebūtų buvę gaila, jeigu kuris nors būtų sudužęs netyčia. Nuo šiol visada sulčių buteliukus vaikiškiems gimtadieniams taupysiu.

Na, o štai ir šventės scenarijus – paskutiniu metu man taip jau gaunasi, kad galutinai scenarijų sulipdau tik pačios šventės metu.>>

Istorija:>>
Sukviečiau visus vaikus į ratuką, ir papasakojau istoriją: taip jau atsitiko, kad vienas galingas robotas buvo siųstas į žemę, tačiau įvyko katastrofa ir jis krisdamas sudužo, išsibarstydamas į dalis (čia jau aliuzija į mūsų vaikinukų labai mėgstamą „Plieninio milžino“ filmą). Iš roboto liko tik pilvas (čia jau va ta dėžė, kur prie manęs stovi). Robotas labai prašo pagalbos, surenkant visas jo dalis į vieną ir žada ne tik atsidėkoti, bet ir pasakyti paslaptį, kur slypi paslėptas žemėje lobis (na, kaip gi be jo!)

Visi vaikai, aišku, su džiaugsmu pasižadėjo padėti ir užtvirtindami savo pažadą pasigamino asmeninius robotukus, kuriuos su pasididžiavimo sukasė į žemę (kas kur norėjo).
Robotukams pasinaudojau šiuo maketu:

Pirmoji užduotis
Norint surasti pirmąją roboto detalę (ranką), reikėjo atlikti pirmą užduotį: surinkti visus išsimėčiusius roboto varžtus ir sujungti juos su veržlėmis. Man pasakojant vaikams istoriją, Aušrinė visame kieme primėtė didelių varžtų (pirkau skirtingų rūšių, kad būtų įdomiau jungti juos su veržlėmis, tačiau rinkausi tikrai pačius didžiausius, kad paskui nebūtų taip, kad kuris nors netyčia įsipainioja mums į žoliapjovę). Išgirdę užduotį, vaikai iš karto pasileido po visą kiemą ieškoti varžtų, ir ilgai tikrai netruko, kol juos visus surado (galėjome tikrinti pagal tai, ar tikrai jau visos veržlės yra susuktos, nes veržlių nemėčiau ir laikiau pas save dubenėlyje).

Užduotis tikrai smagi, bet kitą kartą ją šiek tiek modifikuočiau, nes šį kartą ji truko per trumpai, kai kurie vaikai nerado nei vieno varžto, o kai kurie vienu metu atnešė penkis… Todėl kitą kartą arba padalinčiau vaikus į komandas ir liepčiau eiti ieškoti varžtų susikibus po 2-3, arba liepčiau suradus vieną varžtą būtinai grįžti į pagrindinę bazę (t.y. pas maneJ), užsukti varžtui veržlę ir tik tuomet grįžti ieškoti kitų. Na, bet šį kartą kaip jau buvo, taip jau buvo.
Kai buvo baigta užduotis, vaikai vėl puolė į paieškas – šį kartą ieškoti roboto rankos (kurią nutaikius progą jau buvo kieme numetusi Aušrinė).

Antroji užduotis buvo irgi robotiška: nužingsniuoti kaip robotams (nelankstant kelių ir rankų) iki tvoros ir atgal tris kartus. Žingniavo visi robotukai su nepaprastai dideliu užsidegimu. Po šios užduoties buvo rasta roboto koja.

Trečioji užduotis – karštas varžtas. Žaidžiasi taip pat, kaip ir „Karšta bulvė“: vaikai sustoja ratuku, kas nors iš suaugusių (pas mus tas vaidmuo teko Aušrinei) stovi nusisukęs į ratelį. Iš rankos į ranką yra perduodamas varžtas, o kai nusisukęs žmogus sušunka „Karšta!“ tas, pas kurį liko varžtas, iškrenta iš ratuko. Na… mes neiškrisdavome. Nes nei vienas vaikas nesutiko išeiti iš žaidimo. Užbaigę užduotį, vėl vaikai puolė ieškoti roboto dalies, ir rado dar vieną ranką.

Ketvirtoji užduotis vėl buvo žaidimas: „Robotas sako“ (taip pat žaidžiasi, kaip „Simonas sako“). Visi sustojo prieš mane, ir laukė nurodymų. Jeigu pasakydavau: „Robotas sako – palieskite galvą“, visi turėdavo paliesti galvą. O jeigu sakydavau tiesiog: ‚Palieskite galvą“, visi turėdavo stovėti kaip įbesti. Žaidimą aš dar ir sunkindavau: pati sakydavau vieną, o liesdavau kitą. Vaikai… Kartodavo viską pagal mane. Pažaidę, radome antrą koją.

Penktoji užduotis – mūsų standartinė ir pati smagiausia „Balionų užduotis“: išsirenkamas balionas, susprogdinamas bei atliekama balione rasta užduotis. Po šios užduoties buvo rasta ir roboto galva – paskutinė detalė.

Toliau turėjo sekti Roboto žadėtas atsidėkojimas, o tam buvau pasiruošusi super nerealią idėją-siurprizą. Tai yra, pagal mano pradinį užmatymą, vaikams įvykdžius paskutinę užduotį, dėžėje paslaptingai turėjo atsirasti Pop-Corn‘ų dėžė: (tą skylę Roboto pilve Aušrinė iškirpo tikrai sąmoningai). Buvo planuota, kad jau sudėjus visas detales į vieną, pasiūlysiu vaikams kišti ranką pro skylę Roboto pilve, ir pažiūrėti, ką Robotas paruošė dovanų. Tačiau šioje vietoje, kaip Laima įvardijo, „kontrolė iš mano rankų išslydo“. Man nepavyko gauti stačiakampės dėžės (na, per vėlai iš tiesų pradėjau ieškoti, ir neypatingai labai daug pastangų tam įdėjau), tad dėžė buvo be viršaus. Skylė irgi gavosi pernelyg žemai… Todėl tai, kad kažkas viduje yra, vaikai pastebėjo iš karto. Ir iš karto griūdami vienas per kitą bandė mane perversti ir per viršų pasižiūrėti, kas ten yra. O kai jau užmatė, kad pop-corn‘ai, greitai sumetė, kad daug daugiau pop-cornų gali užgriebti per viršų, nei per mažą pilvo skylutę. Tačiau siurpizas tikrai pasiteisino: pop-corn‘ai buvau didelėj paklausoj ir vaikų, ir suaugusių.

Ir vat dabar atėjo lobio eilė: vaikams buvo pasakyta, kad lobis paslėptas kažkur kieme. Justas jau iš ankstesnių patyrimų žino, kad aš stengiuosi, jog lobį atrastų jubilijatas, todėl nuo Juliaus nesitraukė nei per žingsnį. Ir girdėjo, kaip prie Juliaus prisiairtino Paulius, ir šiam šnipštelėjo, kad bėgtų ieškoti lobio šuns būdoj (neturim mes šuns, tik būdą). Ir vat tada galėjau stebėti vaizdelį, kaip Julius, visa galva mažesnis už Justą, bėga taip, kaip turbūt iki tol niekada nebuvo bėgęs: kulnai tik švytravo. Ir jokių greičio batų nereikėjo. Justui, kuris be visa ko dar bėgo smarkiai ši pykčio rėkdamas: „Taip nesąžininga!!! Paulius jam pasakė!!!!” pavyti Julių nebuvo jokių šansų.

Lobis buvo sąžiningai padalintas visiems robotukams, tačiau gimtadienis sulyg tuo nesibaigė.
Tradiciškai, į dangų paleidome linkėjimų balionėlį.

Ir dažėme robotiškus sausainukus.

Laiko buvo dar iki soties, tad dar žaidėme aibę žaidimų: kartu su tėveliais visi robotukai spardė kamuolį, gaudėme gyvatės uodegą (kai visi vaikai įsikimba vienas į kitą sudarydami gyvatėlę, o gyvatės galva turi pagauti uodegą) bei žaidėme žaidimą, kurį vėliau Justas įvardino kaip “patį smagiausią gimtadienio žaidimą” (vidury kiemo buvo pastatytas kibiras, po kuriuo buvo paslėpta kinder kiaušinio dėžutė su saldainiukais. Vaikas su užrištom akim ir kardu rankose turėjo apsisukti tris kartus aplink save, tuomet eiti į priekį ir bandyti su kardu pataikyti į pastatytą kibirą. Jeigu pataiko, po kibiru esantis siurprizas tenka jam. Vaikams šiek tiek eiti tikslo link pagelbėdavo, o vat iš Pauliaus su Aušrine “grybavimų” juokėmės už pilvų susiėmę).

Kaip nekeista, šiemet net pavyko pakilnoti Julių (tai jau kaip ir tradicinis gimtadienių atributas). Ne iš pirmo karto (nes nepatiko pasiūlyta kėdė), tačiau Julius vis dėl to ant kėdės (savo paties išsirinktos) užsiropštė. Ir net liko patenkintas

Kepiau ir robotišką tortą. Ir čia turiu pasidalinti dar viena istorija. Kelios savaitės iki gimtadienio gavau draugės Rasos klausimą: “Kaip manai ar aš sugebėčiau iškepti tokį tortą dukros gimtadieniui?”. Ir prie laiško buvo prikabinta gražaus Torto-Šuniuko nuotraukytė. Aš atsakiau taip, kaip yra iš tikrųjų: “Tortą-Šuniuką, manau, tikrai be problemų iškeptum. Bet bent jau aš tai niekada nesitikiu, kad man pavyks iškepti tortą identišką norimam”.
Rasyte, specialiai tau – štai tortas, kurį norėjau iškepti:

O štai tortas, kuris gavosi:

Juliui tortas labai patiko, o vat Ineta tai mane įskaudino, pareiškusi, kad “Anksčiau gi tau taip jau neblogai sekėsi tortus kepti…”. Va, koks palaikymas šeimoj…

Inga (Paprastos mamos dienoraštis)

Savaitgalį buvo mūsų mažojo draugo Kajaus gimtadienis. Tėvai neruošė šventės, nes Kajų užpuolė vėjaraupiai. Berniukas labai mėgsta piratus, tad jo tėvai, norėdami bent kažkiek nudžiuginti vaiką, paprašė manęs iškepti jam piratų tortą. Kajaus mamytė atsiuntė man pageidaujamo torto nuotrauką ir štai toks linksmuolis piratas gavosi.

Vaikas labai džiaugėsi, gavęs savo išsvajotą piratą, o man buvo smagu prisidėti prie šios smagios akimirkos kūrimo.

Ta proga susidomėjau Piratų vakarėlio tema. Internete radau daug šaunių idėjų, kuriomis norėčiau pasidalinti, gal tai padės ir jums surengti puikų piratų vakarėlį savo vaikui.

1. Pakvietimai. Pakvietimai labai svarbūs, jie turi būti informatyvūs ir atspindėti vakarėlio temą. Nuo pakvietimo prasideda nuotaikos kūrimas. Neretai yra nurodomi aprangos reikalavimai, tai tinka ir vaikų gimtadieniams, juk daug smagiau kai visi piratai ir atrodo kaip piratai. Tuomet vaikai labiau įsijaučia į vaidmenį, ir gimtadienis tampa įdomiu žaidimu.

2. Dekoracijos. Kaukolės, lobių skrynios, laivai, raiščiai, dryžiai, buteliai ir daugelis kitų piratų atributų. Dominuojančios spalvos: raudona, mėlyna, balta, juoda, bet šiaip viskas priklauso nuo fantazijos ir jubilijato norų.

3. Piratų užkandžiai.

4. Saldusis stalas. Jam yra skiriamas didžiausias dėmesys per vaikų gimtadienius, “tą dieną” vaikai gali lepintis saldumynais be jokių apribojimų. Be to, teminis tortas ir kiti priderinti skanėstai paverčia saldųjį stalą puikiu šventės akcentu.

5. Lauknešėliai svečiams. Vis daugiau ir pas mus populiarėja idėja ne tik gauti dovanų per gimtadienį, bet ir apdovanoti savo svečius mielomis smulkmenomis, kurios visada primins apie puikiai praleistą laiką. Lauknešėliai neretai tampa ir puikiu dekoracijų elementu.

6. Mergaitiškas piratų vakarėlis. Dažniausiai piratų gimtadieniai yra organizuojami berniukams, tačiau mergaitėms šią temą irgi galima puikiai pritaikyti. Ypač gerai, kai gimtadienis yra mišrus, koks paprastai būna pas mus. Berniukų ir mergaičių dažniausiai būna po lygiai, todėl reikia stengtis sudominti ir vienus ir kitus. Taip pat galima surengti piratų ir princesių vakarėlį, tuomet visi bus savo stichijose ir gimtadienis garantuotai pavyks.

7. Žavesys paprastume. Kartais reikia labai nedaug, kad sukurti tinkamą nuotaiką. Nuotrauka kairėje yra mūsų kaimynės Estijos menininkės Marlen Kärema sukurtas piratų vakarėlio variantas, daugiau panašaus stiliaus projektų yra jos tinklapyje http://www.tm.ee/

8. Prabangus variantas. Norint surengti panašų vakarėlį, reikia nemažos investicijos. Čia panaudota daug dekoracijų, apgalvota kiekviena detalė. Dekoracijom yra panaudotos virvės, kaukolės,įvairi tekstilė, žvakės, piratų lobio elementai, panešiotos odos gabaliukai, įvairių dydžių ir formų kriauklytės, sidabriniai indai, kokoso ir palmių lapai, kokoso kiautai, brokatas, plunksnos ir kt. Mano akimis, vakarėlis yra išskirtinis ir tviskantis prabanga. Dešinėje kraštinėje nuotraukoje yra paprastesnis variantas, bet vistiek puikiai apgalvotas ir išpildytas.

Linkiu jums šaunaus piratų vakarėlio!

Su meile,
Elena Life decor studio

Man be galo smagu organizuoti savo vaikučių šventes –  sugalvota tema, tada ir atitinkamos spalvos, atributai,  žaidimai, apranga…  Žinoma, – pirmiausia vaiko norai ir jo pomėgiai. Motiejaus 6-asis gimtadienis – ne išimtis.  Jau kelis metus jis – „ugnies tramdytojas“. Na, bet kaip toj skalbimo miltelių reklamoj – „bet pasunkinkime užduotį“ – dar ir lego fanas. Tad taip viską sudėjus – gimė lego gaisrininkų gimtadienio tema. Ir ne kitaip!

Gerą savaitę iki gimtadienio išsiuntėm draugams teminį pakvietimą ir „rezervavom“ jų laiką. Mūsų džiaugsmui  susirinko didelė ugniagesių komanda.

O iki to laiko buvo ką veikti, nes viską darėm savomis rankomis – ruošėm žaidimus, darėm girliandas – didelę virš saldaus stalo, mažą – tortukui; zefyrinių popsiukų stovais buvo didelės lego kaladėlės, kurias padėjo dažyti gimtadienio kaltininkas (statybinis putplastis apklijuotas spalvotu popierium, viršuje – nudažyti ir priklijuoti jogurtukų indelių dugnai);  lego žmogeliukų ir kaladėlių formelėse liejom spalvingus šokoladukus bei guminukus, o dovanoms  ir muiliukus;  sukom šokoladukus į popierių su lego kaladėlių fonu ir „Motiejui  6“ užrašu…

Smagu, kad internete pavyko surasti net LEGO šriftą! Taip taip – pasirodo jis toks yra!  Užrašius ir priklijavus iškirptas atitinkamų spalvų  raides raudoname fone iškart jauti Lego gimtadienio atmosferą. Na, ir kai jau užsikabini – tai tik spėk įgyvendint idėjas! Dovana (savaime aišku) ir jos įpakavimas taip pat  buvo „legiški“.

Bet nepamirškim, kad čia dar ir gaisrininkų gimtadienis! Gaisrinkų galvyčių zefyriniai popsiukai padėjo papuošti saldų stalą; jie padaryti iš „maršmeluos“ zefyriukų, įmerktų į baltą šokoladą, šalmai – „riešutėlių“ sausainiai, veidelių mimikos – įvairios kaip ir tikrų LEGO žmogučių. Smagu vaikams buvo rinktis kokį suvalgyti ;)  - su barzda ar ūsais, akiniais nuo saulės, linksmą ar susirūpinusį …

Iš dažnos buvimo gimtadieniuose patirties žinau, kad vaikai gali peštis dėl skanių torto dekoracijų, ir ta patirtimi pasinaudojant  padariau, kad kiekvienas šventės ugniagesys su torto gabalėliu gautų po norimos spalvos šokoladinį lego žmogutį. Tad pirktą prekybos centre tortą dekoravau šokoladiniais legiukais (toks štai naujadaras atsirado mūsų šeimos kalboje), pabarstukais, saldainiukais, o torto girliandą laikė tikri Lego ugniagesiai. Tortas gavosi labai žaismingas!

Legiukas  su skaičiumi 6 ant marškinėlių atspausdintas ant specialaus popieriaus rašaliniu spausdintuvu ir lygintuvu prilygintas ant marškinėlių. Ojojoj, kaip dabar prisimenu  ir tikriausiai nepatikėsit, bet kaip sunku šiais laikais rasti ne lazerinį spausdintuvą!  Net didelės spausdinimo paslaugas teikiančios įmonės turi tik lazerinius!

Ir kaip gi gimtadienis be žaidimų?!  Jau kelis metus darau panašius žaidimus, keičiasi tik tema, paveikslėliai, užduoties esmė išlieka. Vaikai jau žino kas bus, ir jiems tai labai patinka, o aš neužtrunku aiškindama taisykles. Vienas žaidimų – užrištom akim apčiuopom pataikyt priklijuoti gaisrininkui šalmą dideliame plakate; juk ir tikri ugniagesiai turi mokėti orientuotis tamsoje ;) Kitas – jau gimtadienio pabaigoje, kad prisidūkę ir sukaitę vaikai atvėstų  – LEGO bingo – išbraukti, jei radai savo lentelėje, mano ištrauktą paveikslėlį – kastuvą, gaisrininko žarną, tam tikros spalvos kaladėlę…..  Pirmas užbraukęs eilutę bet kuria kryptimi – sušunka LEGO! Ir, žinoma, gauna dovanų – po gaisrininko šalmą, lego šokoladuką bei muiliuką.

Pabaigai – bendra ugniagesių komandos nuotrauka.

Šventė taip greit pasibaigė net nespėjus pasidžiaugti akimirkom, matyt, – kaip ir visi malonūs dalykai! Bet išliko smagūs prisiminimai, atgarsiai ir nuotraukos.

Dovilė

Gimtadienis šiltu metų laiku labai dėkingas išvykoms ir įdomioms atrakcijoms. Šį kartą lėktuvų tematika apipinta dvimečio šventė buvo pats tas tokiam orui. Kadangi rugsėjo mėn. pradžioje lėktuvai ir parašiutininkai dar intensyviai skraidė bei džiugino visų akis, buvo nuspręsta pasinaudoti šia puikia galimybe ir iš arčiau susipažinti su plačiais metaliniais sparnais. O berniukui – tai iš viso „kažkas tokio“. Patikėkite, laimingi buvo ne tik vaikai, bet ir „suaugę vaikai“.

Pagrindiniai šventės akcentai:
Kvietimai svečiams – bilietas skrydžiui su Augusto oro linijomis
Lauknešėliai vaikams – iš saldainių, šokolado bei ridiko padaryti lėktuvėliai
Tortas su lėktuvu, nešančiu Augusto vardo užrašą
Arbūzas, išpjaustytas lėktuvėlio formos
Morenginiai debesėliai jogurto-varškės deserte
Žaidimas – priklijuoti lėktuvui propelerį
Ekskursija po lėktuvų angarą
Fotosesijos atributika – pilotų, stiuardesių, kapitonų galvos aksesuarai

Augusto gimtadienio tema buvo žinoma jau iš anksto, kadangi jis jau kurį laiką žiūrėdavo pakėlęs akis į dangų, kai išgirsdavo lėktuvo gaudimą. Net naktį išgirdęs gaudesį, nenusiramindavo, jei neprieidavo prie lango pažiūrėti. Todėl, siekiant vaiko smalsumą dar labiau suaktyvinti, buvo nuspręsta nušauti kelis zuikius vienu metu: surengti teminį lėktuvų gimtadienį bei ekskursiją į lėktuvų angarą. Man visada labai svarbus kiekvieno vaiko domėjimasis, troškimas sužinoti daugiau. Todėl džiaugiuosi, kai vaikai per savo dieną ne tik valgo tortą ar linksminasi žaidimų kambary, bet sužino daug naujų dalykų bei įgauna neužmirštamos patirties ir įspūdžių.

Gimtadienio vieta buvo pasirinkta Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklube. Čia skraido parasparniai, šokinėja parašiutininkai. Todėl tai ideali vieta vaikams susipažinti iš arčiau su šiomis transporto priemonėmis ir jų specifika, kilimo ir leidimosi ypatybėmis, pamatyti, kaip iš dangaus leidžiasi žmogus su parašiutu. Ir visai nesvarbu, jog gimtadienyje buvo ir mergaitės, ir berniukai, o amžius svyravo nuo 2-5 metų – visa tai buvo smalsu visiems. Netgi tėveliams.

Aeroklubas turi ir kavinę, kurios interjeras puikiai atspindėjo lėktuvų koncepcijos tematiką. Čia visi svečiai pasivaišino, užkando. Vėliau visi stojo prie užduoties, kur užrištomis akimis reikėjo ant plakato lėktuvui priklijuoti propelerį. Tėveliai taip pat smagiai įsitraukė. Vėliau tą lėktuvą vaikai spalvino ir piešė save, sėdinčius prie skirtingų lėktuvo langelių. Prieš ekskursiją po angarą tėveliai dar spėjo apšilti prie stalo teniso.

Angare pilotas Marius visus supažindino su kiekvienu lėktuvu, papasakojo jų istorijas, kaip jie skrenda, kuo ypatingi ir pan. Žodžiu, čia labiausiai smalsūs buvo tėčiai – tikrai nenuobodžiavo.

Fotosesijai buvo parengtas mažas lėktuvėlis, prie kurio visi svečiai pozavo su pilotų bei stiuardesių sumaketuotais atributais. Visi linksmai paišdykavo, turėjo galimybę įsijausti į lėktuvą valdančius pilotus.

Buvo labai labai linksmas ir įdomus gimtadienis. Netrūko nei šypsenų, nei juoko. Visi vaikai džiaugėsi galimybe pasėdėti lėktuve prie vairo, pamatyti, kaip lėktuvai kyla ir leidžiasi. O man – tiesiog nepakartojamas jausmas buvo stebėti visų susidomėjusias akis bei šypsenas.

Inga

Kūrybinė grupė:
Šventės stilius: Artišokas
Grafinio dizaino darbai bei papuošimai: Artišokas
Dovanėlės-lauknešėliai: Artišokas
Foto: Karle Dru
Vieta: Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklubas

Džiugu matyti aktyvias, gimtadienių planavimo ir pasiruošimo įspūdžiais besidalinančias mamas. Šįkart pas mus svečiuojasi mama Ieva, kuri surengė savo sūneliui Balionų šventę. Labai žavimės Jūsų nuoširdžiu darbu, įspūdingais sausainiais „Debesėliais“ ir kūrybingai parinktais balionėliais ant gimtadienio torto! Lauksime sugrįžtant su kitomis švenčių idėjomis!

Artėjo 1-asis sūnelio gimtadienis, o galvoje sukosi mintys, apie temas, kurias galėtumėme pasirinkti šiai šventei.. Aišku, kokia gimtadienio šventė be balionų.. O ypač, kai tai džiugina mažąjį jubiliatą. Tad pagalvojus ne tik apie šventės temas, o ir jos atributus, buvo apsispręsta 1-ajam gimtadieniui pasirinkti tiesiog balionų temą. Gal ir banalu, bet buvo svarbu pradžiuginti vos 1-erių sulaukusi mažylį. O dar internete atrasta tobulo torto nuotrauka užbūrė, tad nieko kito nebeliko, kaip tik ruoštis šventei. Juk Adomui jau 1-eri :)

Žinoma, torto aš nekopijavau, net ir nebūčiau sugebėjusi to padaryti.. O pirmąjį tortą norėjau pagaminti pati, kad jis būtų kuo natūralesnis :) Tad gavosi toks paprastutis maskarponės sūrio tortukas, puoštas balionais – saldainiais ir kramtomais angry birds paukštukais, užtat mamos su didele meile pagamintas :)

Be torto reikėjo ir kitų vaišių, papuošimų. Tad pirmiausia pagaminau oro balionus, pasinaudojus šiuo paveikslėliu, ir susmeigiau juos į keksiukų krepšelius..

Taip pat pridariau cake pops’ų su spalvotais pabarstukais, kurie, tarsi mini balionėliai, puošė stalą. Kad nebūtų vien balionai, aplinkui „skraidė“ andry birds (saldainiai), danguje plaukė debesėliai – imbieriniai sausainiai, glaistyti baltymu.

Kitą maistą taip pat stengiausi pritaikyti šiai temai, tad prigaminau varškės ir pelėsinio sūrio rutuliukų su vynuogėmis, apvoliotais smulkintose pistacijose, į tešlos krepšelius pridėjau krevečių salotų, ant sumuštinukų prismaigsčiau mažų pomidoriukų – tarsi balionukų :)

Stalą puošė ir servetėlės su balionais, spalvotos stiklinaitės, šiaudeliai, ryškiaspalvės lėkštelės, angry birds įrankiai.

O kadangi balandžio pabaiga – jau tinkamas laikas gimtadienį švęti kieme, žaisti su balionais ir kitais žaislais.
Be to, mūsų šventėje spalvoti buvo ne tik gimtadienio atributai ir vaišės, bet ir vaikai, kurie galėjo išsipiešti norimais personažais.

Šventės kaltininkas buvo pasipuošęs kepure su balionais ir marškinėliais su užrašu „Man jau vieneri“.
Šventė buvo tokia smagi ir taip nuvargino mažajį jubiliatą, kad jis jau pats iš mėgstamo kiemo vedė į namus miegučio :) Taigi, atšventę 1-ąjį gimtadienį, po kurio laiko vėl su dideliu džiaugsmu planuosime kitas šventes :)

Ieva

Šventės idėjoje svečiuojasi ArtiŠokas su organizuotu bei dekoruotu berniuko nindzių ir mergaitės Hello Kitty gimtadieniu. Labai džiaugiamės, jog mūsų foto rekvizitai ant pagaliuko taip pat praturtino šį nuostabų gimtadienį, linksmą jo fotosesiją. Malonaus skaitymo ir gražių įspūdžių!

Sunkiausia organizuoti dvigubus gimtadienius, ypač jei vaikučiai yra skirtingos lyties ir jų interesai, atrodo, yra visiškai skirtingi. Tarkim, vienam patinka robotai ir kosmonautai, kitam – linksmi mažieji poniai, vienas trokšta nutrūktgalviškų indėnų nuotykių, kitas – romantiškų ir svajingų princesių. Štai tokį uždavinį šį kartą turėjome – sujungti sunkiai suderinamus iš pirmo žvilgsnio dalykus ir suorganizuoti smagų, gražų bei stilingą vakarėlį dviems šauniems vaikučiams – Kajui ir Lėjai.

Mūsų mylimiausi akcentai:
- Tikri bambukai vietoj gėlių, pamerkti į akmenukų pripildytas vazas.
- Cake pops pyragaičiai japoniško stiliaus vieno kąsnio šaukšteliuose.
- Dovanėlės svečiams – saldainių sushi.
- Vaisių asorti rytų stiliaus maisto išsinešimui dėžutėse.
- Šiaudeliai gėrimams – bambuko imitacija.
- Hello Kitty ausytės ir kita atributika fotosesijai.
- Didelis plakatas su japoniško stiliaus nameliu – pagoda.
- Rytų kovos menų pamokėlė kaip gimtadienio pramoga vaikams ir ne tik.

Kaip žinia, kiekvienas gimtadienis prasideda nuo norų ir pomėgių išaiškinimo. Paaiškėjo, kad Kajus paskutiniu metu yra tiesiog apsėstas nindzių manijos, tai ir padiktavo pagrindinę šventės stilistiką. Beliko sugalvoti, kaip pašėlusių nindzių vakarėlį pritaikyti tokioms švelnioms ir trapioms mažoms mergaitėms, kaip jo sesutė Lėja. Laimei, Lėjos mama pateikė net kelis variantus, kas šiuo metu domina jos beveik 4 metukų dukrytę. Teko rinktis iš princesių, mažųjų ponių ir Hello Kitty personažų. Nusprendėme, kad nindzėms į kompaniją labiausiai tiks Hello Kitty – jie abu kilę iš rytų, be to dekoracijoms gali būti naudojama panaši spalvų gama. Tokiu būdu mūsų vakarėlis nusikėlė į nuostabiąją Japoniją, o dekoracijose netrūko šios šalies elementų.

Visiškas gimtadienio hitas tapo didžiulis plakatas su japoniško stiliaus nameliu – pagoda. Jis buvo netik puikus fonas mūsų sukurtam stilizuotam saldžiąjam stalui, bet ir geras atributas nuotaikingai nindzių ir kačiukų fotosesijai. Fotosesijai kačiukai galėjo pasipuošti baltomis minkštutėmis mūsų pagamintomis Hello Kitty ausytėmis su būtinu akcentu – raudonu bantuku, o berniukams buvo pasiūlyta užsirišti juodus raiščius. Smagu, kad į šventę atvykę rytų kovos menų specialistai buvo paruošę ir kimono mažajam jubiliatui, tad nuotraukos tapo dar įspūdingesnės ir tikroviškesnės.

Saldus stalas buvo nukrautas įvairiais teminiais saldumynais. Torto elementai, ornamentai ir spalvos atsikartojo ir popierinėse dekoracijose. Cake popsus gražiai sudėliojome į japoniško stiliaus vieno kąsnio šaukštelius, pripildytus raudono cukraus. Vaisių asorti patalpinome į mūsų specialiai pagamintas rytų stiliaus „maisto išsinešimui“ dėžutes, tad vaikams buvo labai smagu jas išpakuoti ir valgyti pagaliukais. Paprastus keksiukus su šokoladiniu kremu papuošėme nindzių galvomis iš Oreo sausainių ir Hello Kitty snūkučiais. Į kvadratinius stiklinius indelius supylėme vaikučių mėgstamiausius įvairių skonių dražė.

Didžiausias iššūkis buvo dovanėlės svečiams, kadangi pasišovėme patys pagaminti tikrų tikriausią tradicinį japonišką maistą – sushi – ir dar ne bet kokį, o sushi iš saldainių. Įdomu, kad sunkiausia užduotis buvo Lietuvos rinkoje surasti tokį paprastą iš pirmo žvilgsnio produktą, kaip pūsti ryžiai. Apie jų paieškas galėtume visą atskirą istoriją parašyti su nuotykiais, naujomis pažintimis ir netikėtumais, tačiau tegul tai kol kas lieka tik mūsų darbo užkulisiuose… Saldieji sushi buvo dailiai supakuoti į permatomas dėžutes su raudonais padėkliukais, kad sustiprintų efektą, ir šventės pabaigoje įteikti kiekvienam svečiui pasmaguriavimui namuose.

Didžiausia gimtadienio atrakcija tapo rytų kovos menų pamokėlė, nepalikusi abėjingais nei mažų, nei didelių šventės dalyvių. Į pamokėlę su malonumu ir net azartu pamažu įsitraukė ir vaikučių tėveliai, aukštai šokinėdami per skriejančią virvę ir kartodami sudėtingiausius lankstymosi pratimus. Šaunūs jauni aikido specialistai puikiai atliko savo programą, žaidimų forma išaiškino pagrindines rytų kovos taisykles ir parodė pagrindinius judesius. Vaikai šokinėjo, dūko, lenktyniavo keturiomis bei smagiai vartėsi ant žolės.

Po tokių aktyvių pramogų reikėjo atsikvėpti, todėl paruošėme vaikams dar vieną staigmeną – gigantiškų burbulų pūtimo atrakciją. Kad vaikai galėtų visapusiškai dalyvauti šioje veikloje, patys prigaminome burbulų pūtimui skirtų pagaliukų,dar poetiškai vadinamų „vėjo gaudyklėmis“, tad vaikų džiaugsmui nebuvo galo. Kiekvienas stengėsi išpūsti kuo didesnį burbulą, o tada skubėjo jį pagauti ir susprogdinti. Tėveliai irgi nekantravo išbandyti savo jėgas „gaudant vėją“. Nors oras nebuvo idealus tokiai pramogai, kadangi pūtė stiprokas vėjas, tačiau tai nesutrūkdė patirti išties begalę teigiamų emocijų.

Gimtadienis užsitęsė net ilgiau nei buvo tikėtasi. Nuostabus oras, puiki vieta, gražūs vaizdai aplinkui, šauni kompanija, visa tai šaukė dar pasidžiaugti akimirka, tad namo niekas neskubėjo net tada, kai buvo suvalgytas paskutinis torto gabaliukas.

Elena

Kūrybinė grupė:
Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Foto Idilė
Tortas ir cake pops: Kamanė Gurmanė
Saldainių sushi: Artišokas
Dekoracijos: Artišokas
Foto rekvizitai: Šventės idėja

Atsiliepiame į vienos mūsų skaitytojos prašymą pasidalinti idėjomis, kaip būtų galima surengti gimtadienį 1 metų berniukui. Sužinojus, jog jo pavardė yra Meškis, nebeliko jokios abejonės dėl teminio gimtadienio meškiuko Rudnosiuko eilėraščio-pasakos (aut. Vytė Nemunėlis) motyvais.

Pirmiausia, pabandykite sukurti aplinką miško tematika. Parinkite pintinėlių, krepšelių, pripildykite jas miško gėrybėmis: gilėmis ir kankorėžiais. Pamerkite medžių šakeles, lapus. Sukurkite floristinę kompoziciją iš samanų, o ant jų dėkite saldumynus ir kitas vaišes.

Saldžiam stalui pasirūpinkite meškiukų desertais. Galite padėti medaus stiklainėlių.

Pastatykite ant stalo rėmelį kartu su vienu Rudnosiuko posmeliu.

Jeigu turite namuose žaislinių figūrėlių ar pliušinių žaislų: meškiukų, voveryčių, zuikių ir kt., galite drąsiai juos naudoti dekore ant stalo. O vėliau panaudokite juos visus lėlių teatro spektakliui – sukurkite su jais stalo vaidinimą pagal knygelę Rudnosiukas. Galite į spektaklį netgi įtraukti vaikučius, pvz., „Nors už durų švilpia vėjas“ – klausiate vaikų, kaip švilpia vėjas?, „Staugia vilkas už langų“, klausiate – kaip vilkai staugia? Galite sukurti ir šešėlių teatrą su iš anksto prikarpytomis figūrėlėmis.

Galite padaryti visiems vaikučiams tokius lankelius su meškiuko ausytėmis, kad visi virstų tikra Rudnosių šeimyna, kad fotosesija būtų linksma.

Dovanėles/lauknešėlius svečiams taip pat galite padaryti su meškiukų snukučiais.

Jeigu turite ir jūs idėjų, o dar geriau, jeigu esate surengę jau tokią gimimo dieną, būtinai pasidalinkite su mumis. Siųskite aprašymą kartu su nuotraukomis info@sventesideja.lt

Halloween‘as – dvasių, vaiduoklių ir įvairaus plauko monstrų šventė, kai yra pasakojamos kraupios istorijos, kabinamos gąsdinančios dekoracijos, o veidai pasislepia po baisiomis kaukėmis, bet visa tai ne apie mūsų halloween‘išką 6-mečio Antano gimtadienį. Šį kartą vaiduokliai buvo linksmi, o dekore vyravo pasipūtę įvairiaspalviai moliūgai.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Kadangi Antanas gimė prieš pat Halloween‘ą, šių metų gimtadienio temą ir padiktavo ši nuotaikinga rudens šventė. Kai gavome užduotį dekore perteikti halloween‘išką nuotaiką, turėjome net kelis variantus kaip tą įgyvendinti, tačiau su Antano mama nusprendėme, kad šventė turi būti linksma ir vaikiška, todėl net įprastai baisieji šikšnosparniai mūsų šventėje buvo šmaikštūs ir padūkę.

Pagalvojome, kad smagūs vaiduokliukai bus tinkamiausias personažas tokiam vakarėliui. Taip mini darželio „Basa Pieva“ kambarėlis pavirto tikrais linksmų vaiduokliukų namais. Jie apsigyveno visur – smagiai išsirikiavo lėkštėse, jų linksmos akytės žvelgė į svečius iš torto ir iš plakato, o šventės pabaigoje kiekvienas vaikas galėjo išsinešti po vieną vaiduokliuką namo.

Šventėje netrūko ir Halloween‘o simbolio – išskobtų moliūgų. Kiekvienas jų turėjo savo charakterį, buvo ir piktų, ir besišypsančių, ir apvaliom, ir trikampėm akim, ir dantuotų, ir bedančių. Tačiau jie visi be išimties gražiai švytėjo iš laimės dalyvaujantys nuostabioje Antano vaiduokliadienio puotoje.

Moliūgai taip pat papuošė ir saldųjį stalą, tik čia jie tviskėjo prabanga bei elegancija: papuošėme juos juodais ir baltais apdarais su taškuotu oranžiniu ornamentu.

Virš stalo išsirikiavo trys plakatai: su vaiduokliukais ir jų pagrindine būstine – vaiduoklių pilimi ant aukšto juodo kalno. Ypač įdomiai atrodė plakatas ant skaidrios plėvelės, pro jį veržėsi šviesa ir skleidė paslaptingą nuotaiką. Vaiduoklių pilies motyvą atkartojome ir ant mūsų pagamintų stebuklingų šviečiančių stiklainiukų.

Išjungus šviesą iš karto pasijuto, kad „Basoje pievoje“ jau apsigyveno Halloween‘as, patalpa paskendo žvakių šviesoje, o bepradedantys rinktis pasipuošę svečiai tik dar labiau užtvirtino nuojautą, kad laukia siaubingai smagus vakarėlis.

Elena (Artišokas)

Kūrybinė grupė:

Šiemet Juliui nutariau suruošti teminį gimtadienį. Šiaip tai aš nesu didelė visokių teminių renginių mėgėja. Įvairiausiuose teminiuose renginiuose, kur viskas apgalvota ir dera, pradedant lėkštėmis ir popierinėmis servetėlėmis, baigiant jubiliato aprėdais ir svečiams skirtais lauknešėliais, man teko dalyvauti ne kartą, bet visas tas tematinis šventės apipavidalinimas man paprastai nepalikdavo gilaus įspūdžio. Atrodė, kad per daug vargo dėl nieko. Bet juk ne man tos šventės būdavo ruošiamos. Vaikams gal visi tie traukinukai, spiderman’ai ir Lego figūrėlės šventėje yra labai svarbu. Tik mano vaikams, deja, nelemta buvo apturėti nei vieno teminio gimtadienio; aš kažkaip stengdavausi išvengti bet kokių idėjinių suvaržymų ir gimtadienius savo vaikams ruošdavau laisvu stiliumi, be temos.

Tik šiemet Juliaus gimtadieniui norėjau padaryti kažką kitaip, nei įprastinis gimtadienio paminėjimas mūsų kieme. Taip jau susiklostė, kad jokie draugai į šventę ateiti negalėjo. Šventimas nusimatė tik mūsų šeimos ratelyje. Kad gimtadienis netaptų eiliniu pasisėdėjimu prie stalo, aš nutariau visą šventimą rengti parke, prie ežero; o kad būtų įdomiau, nutariau pasibuvimui suteikti teminį atspalvį; be priderintų servetėlių ir lėkštelių, bet visgi su aiškia tema. Maniau, kad tai bus smagu, nes nauja ir šiek tiek kitaip, negu įprastinis mūsų šeimos gimtadienių šventimas. Julius apie jokias temines detales nieko nežinojo, taip kad prie viso momento ypatingumo dar turėjo prisidėti ir netikėtumo faktorius. Trumpai tariant, nutariau tempti savo šeimą prie ežero, ten švesti gimtadienį žvejybos tema ir paslapčia tikėtis, kad visiems bus smagu.

Balius nusimatė antradienį vakare, po darbo, maždaug 18:00 val. Anksti iš ryto aš į mašiną sukroviau visas dekoracijas, į šaldiklį patupdžiau tortą ir išvažiavau į parką viską nufotkinti, kol saulė iš gerosios pusės, ir kol viskas ramu ir be trukdžių. Oras buvo pasakiškas. Aš be streso gražiai iškabinau visas žuvis, sparčiai viską nufotkinau, vėl staigiai viską sukroviau į bagažinę ir išvažiavau į darbą. Po pietų, maždaug apie 16:00 dangus ėmė niauktis. Per pusvalandį už lango taip sutemo, jog atrodė kaip vidurnaktį. Neperdedu. Per radiją visi kanalai ėmė transliuoti pavojaus signalus (extreme wheather conditions, seek shelter, stay off roads). Aš sėdėjau darbe, žiūrėjau į juodą, žaibuojantį dangų, į pliaupiantį lietų ir mąsčiau, kad mano teminis gimtadienis štai taip ėmė ir nuplaukė. Tikrai be reikalo aš užsiėmiau su visom tom žuvim.

Lietus vis lijo ir lijo, bet apie 17:30 debesys pamažu pradėjo skirstytis. Aš užmečiau akį į orų prognozę, o ten rašė, kad audra turėtų greitai praeiti. Pavojaus signalai per radiją irgi pasibaigė. Tad nutariau surizikuoti ir bandyti švęsti Juliaus gimtadienį, lietui lyjant.

Audra parke prilaužė medžių, nuvertė kelis lempų stulpus, vienas kelias buvo užpiltas, ir į parką mums teko važiuoti aplinkui. Parke visur telkšojo didžiulės balos, ant žemės buvo prikritę medžių šakų ir lapų. Mes įsikūrėme pavėsinėje po stogu. Kol aš iš mašinos sunešiau daiktus ir paruošiau visus apipavidalinimus, nustojo lyti. Mes buvom vieninteliai lankytojai visame parke. Tai buvo ypatingas momentas. Tyla ir ramybė. Parkas po audros. Tik mums vieniems. Buvo labai gražus vakaras.

Virš ežero susikaupęs tirštas rūkas į vakarą ėmė sklaidytis, ir dangus nušvito gražiausiomis saulėlydžio spalvomis, kokios būna tik po audros. Aš džiaugiausi, kad mes, nepaisant blogo oro, visgi nutarėme važiuoti į gamtą, o ne pasilikom sėdėti namuose. Vaikams buvo gera proga pailsėti nuo visų distancinių pultelių, ekranų ir sofos. Visiems kitiems grynas oras ir prasiblaškymas irgi buvo į naudą. Žodžiu, Juliaus gimtadienis pavyko.

Tortas vadinasi Momofuku Milk Bar tortas su šokolado lašeliais. Jo receptą rasite čia

Na o dėl temos – ji buvo tik tarp kitko; jos, tiesą pasakius, galėjo ir nebūti. Bet kadangi buvo ir žuvys, ir piñata, ir visa kita, tai liko kitoks prisiminimas, o prisiminimai, kaip žinia, yra pati svarbiausia gimtadienio dalis.

Ačiū, kad skaitėte.

Aušra

Na, ilgai ilgai ilgai galvojom, kokia tema gimtadienį rengti vaikams… Niekaip nesisekė.  Visos temos buvo vienaip ar kitaip netinkamos… Pasirinkom tokią temą, kurią žino ir mėgsta visi vaikai – Angry Birds!  Paieškojus idejų internete, pasirodė, kad tiek LT, tiek užsieny tema jau įsivažiavus. Mes irgi nenorėjom atsilikti! Tad stengėmės su idėjomis: balionais, girliandom, maistu ir žaidimais.

Tortą dekoravome su jubiliatu. Jam šis užsiėmimas labai patiko: klijavo sausainius, iš saldainių statė bokštą, dėliojo paršiukus ir paukščiukus. Sunkiausia buvo padaryti laidynę. Ją pavyko pagaminti iš trečios bandytos maistinės medžiagos – paprasčiausios duonos riekės. Galite įvertinti mūsų šedevrą. Kai valgėme tortą, visi vaikai su torto gabalėliu gavo po žaisliuką, kurių karštinė, pasirodo, dar nebuvo praėjus!

Šventės meniu:

• 2 rūšių paukščiukai sumuštinukai,
• paukščių lizdas – sūrios lazdelės su įvairiais kiaušiniais (tikruosius virtus kiaušinius vėliau panaudojom žaisdami žaidimą su šaukštais, o kai kurie mėgėjai ir suvalgė po vieną kitą kiaušinį vaišių dorojimo metu),
• agurkų griežinėliai – paršiukų knysliukų nosytės (puikiai tiko prie kepamų dešrelių),
• pomidoriukai-paukščiukai;
• arbūzas – paršiukų karalienė;
• be abejo, Angry Birds guminukai, saldainiukai.

Žaidimai – įgyvendinom Angry Birds žaidimą realybėje ir pritaikėm kitus jau žinomus žaidimus:

• Angry Birds dėžių statinys – žalius balionus dekoravom “būti“ paršiukais, paukščiukai buvo dekoruoti raudoni kamuoliai (jubiliato tėtis jų lengvai rado Senukuose). Sunkiausia buvo padaryti laidynę, čia taip pat padirbėjo tėtis: ją pagamino iš odos gabalo ir sporto prekių parduotuvėje pirktos treniruoklių gumos. Dirbinį pririšom prie 2 medžių.
• Virto kiaušinio nešimas ant šaukšto aplink kokią nors kliūtį.
• Baliono su pagaliuku nešimas delne – žinokit, ne tokia lengva užduotis kaip atrodo! O dar kai papučia lengvas vėjelis!

Dėkoro idėjos: girliandos, dekoruoti balionai, dekoruoti limonado buteliai, kt…

Dovilė

Aprašymas

Jūrinio stiliaus teminė gimtadienio girlianda iš popieriaus. Taip pat puikus akcentas jūrinio kambario interjerui.
Ilgis 3 m.
Tvirta, ryški. Didžiausių apskritimų skersmuo – 5 cm.

Kaina

30 Lt (8,69 Eur)

Kontaktai

info@sventesideja.lt
Tel. 8688 17460